Rasa M. iš Vilniaus rado močiutės dienoraščius prieš dvejus metus — dvi mažos užrašų knygelės, paslėptos po lova senuose namuose Žemaitijoje. Įrašai apėmė nuo 1952 iki 2018 metų — septyniasdešimt metų gyvenimo istorijų, mintys, vaikų gimimai, vyrų netektys, šventės.
"Pradžioje tiesiog perskaičiau jas pati. Po to supratau — tai ne tik mano šeimos turtas. Tai kažkas, kas turi gyvuoti."
Šeima nusprendė sukurti skaitmeninį memorialą, kuriame susijungia močiutės dienoraščio ištraukos, laiškai jaunystės draugėms, nuotraukos iš vestuvių, mokyklos baigimo, vaikaičių gimimo. Šis straipsnis pasakoja, kaip jie tai padarė — ir kokius patarimus turi kitiems, ketinantiems daryti tą patį.
∴ ∴ ∴